Artimiausiu metu dirbtinis intelektas nepakeis mūsų kūrybiškumo
Šį straipsnį parašiau kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Profesinių kompetencijų vystymo centru.
Prognozuojama, kad per ateinančius dešimt metų švietimo sektorius bus vienas iš labiausiai augančių dirbtinio intelekto panaudojimui skirtų sričių visuomenėje. Dirbtinio intelekto technologijos ne tik padės dėstytojams, mokytojams adaptuoti mokymosi turinį atsižvelgiant į studentų ar mokinių poreikius, kurti individualizuotus mokymo planus, vertinti studentų ar mokinių pažangą, bet ir plėtoti virtualias mokymosi platformas bei integruoti įvairius su šia technologija grįstus skaitmeninius įrankius.
Tačiau VDU Menų fakulteto dėstytojas, vizualinės komunikacijos ir marketingo specialistas Augustinas Balaišis tikina, kad bent jau artimiausioje ateityje dirbtinis intelektas nepakeis mūsų inovatoriškumo ir kūrybiškumo, kaip ir dėstytojų ar pedagogų atliekamo darbo. Jo teigimu, turėtume nebijoti pasitelkti dirbtinio intelekto įrankių, kadangi jų panaudojimas atveria plačias, greitesnio ir efektyvesnio darbo ir mokymo(si) galimybes įvairiose srityse – nuo švietimo, mokslo iki verslo ir kūrybinių industrijų sektoriaus. Pavyzdžiui, dirbtinio intelektu pagrįsti pokalbių robotai gali padėti surasti reikiamą informaciją per labai trumpą laiką, pateikti nuorodas į mokslinius šaltinius, parašyti, išversti ar sutrumpinti tekstinį turinį, apibendrinti duomenis, taip pat sugeneruoti vizualų turinį – nuotraukas, iliustracijas, prezentacijas ar įvairius dizaino elementus.
Pasak dėstytojo, dažnai vyraujantis mitas – dirbtinio intelekto technologijos pateikta informacija visada yra objektyvi ir teisinga. Visgi dirbtinio intelekto technologijos dar nėra tiek ištobulėjusios, todėl būtina kritiškai vertinti dirbtinio intelekto pateikiamą informaciją ir juo pagrįstu įrankių veikimą, kad būtų išvengta netiksliai pateikto informacinio turinio, įvairių faktinių klaidų ar neetiškos informacijos. Juo labiau, kad internete gausu klaidingos informacijos, propagandos ar nepatikimų informacinių šaltinių. Taip pat svarbu turėti omenyje, ypač dirbtiniu intelektu pagrįstoms programoms pateikiant įvairias vertimo užduotis į lietuvių kalbą, kad jis nėra tobulai jos įvaldęs, todėl nevertėtų „aklai“, neparedagavus ar perrašius pagal savo poreikius šių tekstų naudoti. Tai ypatingai liečia studentus, kurie, deja, kartais mėgsta pateikti dėstytojams ne savarankiškai parašytus, bet su dirbtinio intelekto roboto pagalba sukurtus rašto darbus.
Nors nuogąstaujama, kad dirbtinio intelekto naudojimas pedagoginiame procese gali pernelyg suvienodinti mokymo sistemą, dėstytojas A. Balaišis su tuo nesutiktų – juk šios technologijos galimybės priklauso nuo jo besinaudojančio žmogaus mąstymo ir kūrybiškumo. O vienas labiausiai motyvuojančių faktorių stengiantis ne tik parengti įdomų, įtraukiantį ir interaktyvų turinį – žingeidžiausių studentų dalis, kuri iš dėstomų paskaitų ir seminarų siekia išsinešti 120 procentų – žinių ir praktinių įgūdžių, kurie turėtų pridėtinę vertę ir naudą. Būtent tokie studentai niekada nepasitenkintų neapdorotu, vien tik su dirbtinio intelekto pagalba sugeneruotu mokomuoju turiniu.
Menų fakulteto dėstytojas A. Balaišis taip pat dalinasi keliomis dirbtinio intelektu pagrįstomis programų ir skaitmeninių įrankių rekomendacijomis, kuriuos galite pasitelkti savo darbo, dėstymo ar mokymo(si) procese:
Pirmoji „Chat GPT“ – viena populiariausių pokalbio roboto programų, veikianti kaip paieškos sistema (galinti atsakyti į įvairias vartotojo užklausas, padėti surasti reikiamą informaciją), o taip pat kaip tekstinio turinio kūrimo įrankis, padedantis sukurti ar sutrumpinti vartotojo pateiktą įvairų tekstinį turinį. Pasirinkus mokamą šios programos versiją, vartotojams suteikia dar daugiau galimybių – pavyzdžiui, patikimesnę mokslinių šaltinių paiešką ir atranką.
Dar vienas puikus įrankis – „Zerogpt“ – kuris gali patikrinti, ar tekstas arba įkeltas tekstinis failas, sukurtas realaus žmogaus, ar dirbtinio intelekto. Tiesa, šis įrankis dar nėra ištobulintas taip, kad būtų šimtu procentu patikimas. Tačiau tikimasi, kad ateityje šis ir panašūs įrankiai padės itin tiksliai atskirti teksto kūrėjo autorystę ir taip užkirsti kelią nesavarankiškai parašytiems mokslo darbams. Beje, jau sukurta lietuviška altenatyva minėtam įrankiui – teksto sutapčių atpažinimo programa – „Oxsico Ai“, skirta universitetams, mokykloms ar verslui. „Oxsico“ sistema vartotojams suteikia galimybę ieškoti sutapčių su 80 milijonų mokslinių straipsnių turinčių DOI (skaitmeninio objekto identifikatorių) bei viešu internetiniu turiniu (daugiau nei 60 milijardų unikalių straipsnių), taip pat siūlo „Moodle“ įskiepį.
Kitas dirbtinio intelektu pagrįsta skaitmeninė platforma – „Microsoft Bing image creator“ – kurianti vaizdinį turinį pagal vartotojų pateiktas tekstines užklausas. Siekiant geriau ją įvaldyti, būtina kuo konkretesniais raktiniais žodžiais suformuluoti norimą užklausą, o ją gali padėti sugeneruoti „Chat GPT“. „Quora“ – dar viena svetainė vartotojų pateiktoms užklausoms atsakyti. Tik šioje klausimų-atsakymų platformoje, šiek tiek primenančioje „Reddit“ forumus, atsakinėja vartotojai, o užklausos pateikiamos anglų kalba. Galiausiai dar viena, ypač naudinga platforma „TinyWow“ – turinti daugybę funkcijų, kaip skirtingų failų formatų konvertavimas arba įvairaus žanro ir tipo tekstų kūrimas. Pavyzdžiui, ši platforma gali sukurti socialinių tinklų įrašus, straipsnius, antraštes, padėti sugalvoti verslo įmonių pavadinimus ar sutrumpinti tekstą. Puiki „Chat GPT“ alternatyva smulkiems darbams atlikti.
Taigi vis labiau tobulėjant dirbtiniu intelekto technologijoms tiek dėstytojams, tiek studentams darbo ir mokymo(si) procese kyla naujų iššūkių – kaip įvaldyti dirbtiniu intelektu pagrįstas technologijas, kad jos suteiktų mums patikimų žinių, skatintų mūsų kritinį mąstymą ir kūrybiškumą, o ne atvirkščiai – šiuos gebėjimus slopintų. Visgi tikimasi, kad šios dirbtiniu intelektu grįstos technologijos ateityje palengvins ne tik mūsų darbą, bet ir kasdienybę – tad domėkimės, išbandykime, eksperimentuokime ir naudokimės. Daugiau skaitmeninių priemonių rekomendacijų bei mokymų pasiūlymų galite rasti VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro svetainėje.